PRANEŠIMAS APIE planuojamos ūkinės veiklos 
(pavienių vėjo elektrinių statyba ir eksploatacija Jonavos r., Kulvos sen.) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRADŽIĄ

Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) organizatorius:
UAB „INIKTI“, Konstitucijos pr. 15-3, LT-09319 Vilnius, http://inikti.com , tel.: +370 653 80940, el.p.: kavaliauskaite@inikti.com .

Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentų rengėjas:
UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, http://www.ekosistema.lt/ tel.: (8 46) 430 463, el. p.: info@ekosistema.lt .

PŪV pavadinimas ir vieta:
Pavienių vėjo elektrinių (toliau – VE) statyba ir eksploatacija, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Bešių, Čiūdų, Trakų, Vanagiškių k., sklypų kad. Nr. 4615/0001:123, 4615/0006:593, 4615/0002:51, 4615/0001:13, 4615/0001:21, 4615/0001:6, 4615/0002:244, 4615/0002:2, 4615/0006:607, 4605/0001:41, 4615/0001:235, 4605/0001:183.

PŪV pobūdis:
Viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikoma PŪV. Planuojama pastatyti nuo 4 iki 12 pavienių VE, kurių kiekvienos nominali galia – iki 6 MW, sparnuotės diametras – iki 180 m, aukštis su pakelta mente – iki 270 m. Numatomas pavienių VE prijungimas prie atskirų transformatorių pastočių.

PAV atlikimo teisinis pagrindas:
PŪV patenka į Lietuvos Respublikos PŪV PAV įstatymo 1 priedo 3.10.2 punktą: sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau VE ir atstumas nuo planuojamų statyti VE iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiai ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti VE, todėl privaloma atlikti PAV.

Numatomos nagrinėti alternatyvos:
Bus nagrinėjamos vietos, sprendinių techninės ir technologinės bei poveikį mažinančių priemonių sprendinių alternatyvos bei „nulinė“ alternatyva, kuri atspindi esamą aplinkos būklę.

PŪV vietos (alternatyvių vietų) ypatumai:
Apytikslės pavienių VE išdėstymo teritorijoje centro koordinatės (LKS‘94) – 6110407, 510662. Mažiausias atstumas nuo planuojamų VE iki Jonavos – 3,8 km, nuo artimiausių kaimų teritorijų ir pavienių sodybviečių planuojamos VE nutolusios maždaug už 0,3 km ir didesniu atstumu. PŪV vietos nepatenka ir nesiriboja su kultūros paveldo vertybių teritorijomis (artimiausia Daigučių dvaro dvarininko namas (unik.kodas: 115) – už 1 km); nepatenka į saugomas ir Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijas bei jų apsaugos zonas. Mažiausias atstumas iki artimiausios saugomos teritorijos (Kulvos geomorfologinis draustinis) – 2 km, iki Labūnavos miško (Natura 2000 (PAST)) – apie 6 km; mažiausias atstumas iki BAST (Kulvos ir Lapių apylinkės) – 2,7 km. Vietos nepatenka į LR Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane išskirtus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus. Mažiausias atstumas iki užsienio valstybės sienos – 87 km.

PAV subjektai, kurie dalyvauja PAV procese, pagal kompetenciją teikia išvadas ir įstatymų nustatyta tvarka – visuomenei informaciją apie galimą PŪV PAV:
Jonavos r. sav. administracija (Žeimių g. 13, Jonava, tel. (8 349) 50 154, el.p. administracija@jonava.lt); Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamentas (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 37) 331683, el. p. kaunas@nvsc.lt ); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba (Nemuno g. 2-1, Kaunas, tel. (8 707) 56866, el. p. kaunas.pgv@vpgt.lt ); Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinis sk. (Rotušės a. 29, Kaunas, tel. (8 5) 273 4256, el. p. kaunas@kpd.lt ), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM (Antakalnio g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 272 3284, el. p. vstt@vstt.lt).

PAV atlieka ir sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai priima:
Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. +370 682 92 653, el. paštas aaa@gamta.lt).

Visuomenė teikia pasiūlymus dėl pradėto PAV (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) AAA ir turi teisę teikti pasiūlymus PAV dokumentų rengėjui arba PŪV organizatoriui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią paskelbimo AAA interneto svetainėje dienos (https://aaa.lrv.lt), terminą skaičiuojant nuo kitos dienos jį paskelbus.

Atlikus PAV, AAA priima sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai. Jeigu AAA priima sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ši PŪV gali būti vykdoma. Jeigu AAA priima sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai, kad PŪV neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, įstatymuose įtvirtinti leidimai negali būti išduodami ir tokia veikla negali būti vykdoma.

4 patarimai įmonėms, kaip įsirengti nuosavą vėjo jėgainę

4 patarimai įmonėms, kaip įsirengti nuosavą vėjo jėgainę

UAB „Inikti” vadovo Aivaro Stumbro komentaras „Verslo žinioms”

Kiek kainuoja vėjo jėgainė, – tokių užklausų vėjo jėgainių statytojai sulaukia iš Lietuvos įmonių, kurios dėl sparčiai augančių energijos kainų elektrą savoms reikmėms vis dažniau norėtų gamintis pačios. Šiuo keliu pasuka ir didesni ūkiai bei gamintojai įvairiose Europos šalyse. Tačiau norint pastatyti didesnę nei 350 kW galingumo ir aukštesnę nei 30 metrų vėjo jėgainę Lietuvoje prireiks nemažai specifinių žinių ir patirties. Tad kokius namų darbus reiktų pasidaryti įmonėms, planuojant tokią investiciją?

Žinoma, svarbu turėti sklypą, kuriame bus statoma vėjo jėgainė, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis yra tinkamas.  Ar sklypas pakankamai didelis, ar yra pakankamai vėjuotoje vietoje, ar vėjo neužstos natūralios gamtinės kliūtys, kokiu atstumu turimas sklypas yra nuo svarbiausio pagaminamos energijos vartotojo? Kuo sklypas toliau ir kuo jis mažesnis, tuo, tikėtina, didesnės bus įvairios papildomos kliūtys ir galimos išlaidos – jas nulems kaimyninių sklypų savininkų nusiteikimas ir noras leisti per savo nuosavybę tiesti elektros kabelius ar kelius.  Todėl prieš pradėdami planuoti investicijas – pasikalbėkite su gretimų sklypų savininkais ir išsiaiškinkite jų požiūrį, kad netektų pusiaukelėje suktis atgal.

Jei kaimynai palankiai nusiteikę arba jūsų turimas sklypas pakankamai didelis, galite leistis į kitą etapą – dokumentų rengimą vėjo jėgainei. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad įprastinio projekto ir statybos leidimo tikrai nepakaks – priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali tekti pradėti nuo žemės pertvarkymo projektų rengimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo, papildomai atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, projektą suderinti ir su kariuomene, bei su kitomis atsakingomis institucijomis. Vėjo jėgainės projekte būtent šis etapas užtrunka ilgiausiai ir reikalauja specifinių žinių ir teisės aktų išmanymo.

Taip pat teks apsispręsti, kokios jėgainės ieškosite pagal suteiktą statybos leidimą – naujos ar naudotos, kokio tipo, aukščio, galingumo, apsispręsti ir dėl kitų techninių parametrų. Šis sprendimas priklausys, viena vertus, nuo suplanuoto biudžeto, antra vertus, nuo projekto įgyvendinimui skirto laiko.  Naujos jėgainės tikrai bus galingesnės, modernesnės, o viena jų pagamins tiek energijos, kiek 3-5 gamintos prieš 10-15 metų. Tačiau jos ir kainuos, be jokios abejonės, kur kas brangiau. Nusprendus įsigyti naudotą vėjo jėgainę – svarbu tinkamai įvertinti jos būklę ir nusidėvėjimą, įsitikinti, kad vėjo jėgainės dalys tinkamai prižiūrėtos, ar atnaujintos, kad jėgainė sėkmingai veiktų dar 20 metų.

Ir galiausiai – tam, kad turbinos veiktų efektyviai, būtina užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą. Nesvarbu, kiek metų jėgainė veikia – jos techninė priežiūra turi būti atliekama periodiškai. Jos metu vizualiai apžiūrima, ar nėra pažeidimų sparnuose, taip pat keičiami tepalai atliekama kiti būtini planiniai darbai. Taip pat turi būti atidžiai stebimas jėgainių efektyvumas, prireikus atliekami remonto darbai. Prisiminkite, kad čia galioja universali taisyklė – tinkamai prižiūrimas daiktas, tikrai tarnaus ilgiau ir efektyviau.

 Apie INIKTI

Per daugiau nei 10 veiklos metų bendrovė „Inikti“ išmontavo, pastatė bei užtikrino techninę priežiūrą beveik 200 naujų ir naudotų vėjo jėgainių Lietuvoje ir Europoje, taip pat nuo plyno lauko iki statybos leidimų dalyvavo vystant ar baigia vystyti projektus, kurių bendras galingumas siekia 851 MW. Tuo tarpu iš viso 2021 m. buvo instaliuota 671 MW galios vėjo elektrinių Lietuvoje. 2021 metais, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, įmonės apyvarta augo daugiau nei 2 kartus ir viršijo 5,68 mln. Eur. Įmonėje šiuo metu 45 darbuotojai. Daugiau apie įmonę: www.inikti.com.

Komentaras publikuotas www.vz.lt.

INIKTI už 5,1 mln. Eur statys vėjo jėgaines „ACME Grupės“ bendrovei

INIKTI už 5,1 mln. Eur statys vėjo jėgaines „ACME Grupės“ bendrovei

Vėjo jėgainių statytoja „INIKTI wind“ pasirašė 5,1 mln. Eur vertės sutartį su „ACME Grupės“ bendrove „Pirmas vėjas“ dėl vėjo jėgainių projekto vystymo ir statybos. „INIKTI wind“ iki šių metų lapkričio turės įrengti 6 vėjo jėgaines, kurių bendra galia sieks 13,8 MW.

„Tai tikrai ambicingas projektas – tiek apimties ir, ypač, terminų prasme. Nors vidutiniškai vieną tokio tipo vėjo jėgainę patyrusi komanda sumontuoja per 13 valandų, tačiau kelis mėnesius užtrunka statybos dokumentų parengimas ir visų leidimų gavimas, vėliau teks operatyviai tiesti kelius, lieti pamatus ir transportuoti įsigytas jėgaines iki objekto. Bendrai rinkoje pastebime ženkliai išaugusį ir vėjo jėgainių poreikį, ir padidėjusią sklypų, kuriuose tokius projektus būtų galima vystyti, paklausą“, – pasakojo „INIKTI wind“ vadovas Aivaras Stumbras.

Pagal pasirašytą sutartį „INIKTI wind“ įsipareigoja iki šių metų lapkričio mėnesio pastatyti šešias 70 metrų aukščio „Enercon E70“ vėjo jėgaines – vienos jėgainės dydis atitinka 23 aukštų daugiabutį. 6 vėjo jėgainių parko pagaminamos žaliosios elektros energijos kiekis patenkins apie 7 tūkst. namų ūkių metų elektros energijos suvartojimo poreikį. Ateinančius 15 metų „INIKTI wind“ taip pat užtikrins sumontuotų vėjo jėgainių techninę priežiūrą, užtikrindama sklandų jėgainių veikimą.

„Tvarumas ir tvari energija – tai viena iš strateginių „ACME Grupės“ verslo krypčių, kuria pradėjome dirbti prieš kelerius metus. Pernai bendrovių grupė investavo ir kryptingai dirbo su saulės parkų vystymu, šiemet pradėjome dirbti su mums dar nauja vėjo energetika. 2021 metų pabaigoje įsigijome penkių jau veikiančių vėjo jėgainių parką (9 MW galios), o dabar ketiname įrengti šešių vėjo jėgainių parką Šilutės ir Kelmės rajonuose.

Tikimės, ši veiklos kryptis prisidės prie Lietuvos strategijos – iki 2050 metų 100 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Žinant esamas geopolitines aplinkybes, manome, kad tai galėtų įvykti ir anksčiau“, –  teigia „ACME Grupės“ vadovas Sergej Artemiuk.